Archeologiniai žvalgymai

Archeologiniai žvalgomieji kasinėjimai

Išsamūs (pilni) archeologiniai kasinėjimai

Archeologiniai žvalgomieji tyrimai

Archeologiniai žvalgomieji tyrimai (kasinėjimai, geofiziniai tyrimų būdai, gręžiniai) vykdomi:

1. Vietovėse, kur nėra jokių duomenų apie archeologinius objektus, tačiau numatoma vykdyti statybos arba žemės kasimo darbus dideliuose plotuose (pvz. autostradų tiesimo darbai, nauji karjerai);

2. Vietovėse, kur yra netiesioginių duomenų apie tikėtinus rasti archeologinius objektus. Pavyzdžiui, vietinių gyventojų arimuose ar kitur randami archeologiniai radiniai, aerofotonuotraukose pastebėtos anomalijos. Tokiais duomenimis taip pat gali būti istoriniai šaltiniai, žmonių pasakojimai, toponimai ir t.t.. Tikimybė aptikti iki šiol nežinomus archeologinius objektus didesnė greta žinomų archeologinių vietų (kapinynų, piliakalnių vizualinės ir fizinio poveikio apsaugos zonose) bei vandens telkinių.

3. Žinomose archeologinėse vietovėse, kuriose anksčiau buvo vykdyti archeologiniai tyrimai arba kurios lengvai atpažįstamos vizualiai (piliakalniai ir kitos įtvirtintos vietos). Tokių tyrimų tikslas dažniausiai būna nustatyti kultūrinio sluoksnio ir archeologinių struktūrų paplitimą.

Žvalgomųjų kasinėjimų metu archeologai kasa nedidelio ploto šurfus arba perkasas. Taikomųjų tyrimų atveju šurfuose aptikus moksliniu požiūriu vertingą kultūrinį sluoksnį arba statinių liekanas archeologai informuoja Kultūros paveldo departamentą. Žemės kasimo darbus, kurie gali pakenkti naujai atrastoms vertingosioms kultūros paveldo objekto savybėms, leidžiama vykdyti tik atlikus išsamius archeologinius kasinėjimus.